mokslingas

mokslìngas, -a adj. (1), mókslingas (1) NdŽ 1. pasižymintis mokslu, mokytas: Kurs daug mokslo moka, tas mókslingas J. Išrodžiau, kiek naudos bus iš to surinkimo dainų mokslingiems vyrams Jn. Jis buvo mokslingiausias žmogus visame kaime rš. Mókslinga audėja prosaga audžia J. Ėjo visokių tautų karinykai mokslingi, jis tik prasčiokas – ir nori gaut karaliūnaitę (ps.) Krkn. Kas daugiaus mokslìngas, galia pasakyti [pasakų] Sg. Žmogus mokslìngas, tai supranta Krm. | Mokslinga alba mislinga širdžia priimk pamokslą BPII358. 2. susijęs su mokslu, mokslinis, moksliškas: Strazdelis nerašė tokių ilgų ir mokslingų eilėraščių, kaip Zabitis V.Myk-Put. Mokslingą draugystę (draugiją) įkuriame Blv.

mokslìngai adv. K, mókslingai NdŽ: Viską jis mókslingai (giliai, kaip mokslas reikalauja) tiria J.Jabl. Ėmė kalbėti labai mokslingai J.Balč.

3. gabus mokslui, mokslus: Jis geros (mokslìngos) galvos KII99. Aš nebuvau tokia mokslinga: pro vieną ausį įeita, pro kitą išeita Rsn.